CorbiNuo 1773 metų rašytiniuose šaltiniuose minimam Vilkaviškio dvarui teko garbė trumpam pabūti ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmono Mykolo Oginskio, ir Prancūzijos imperatoriaus Napoleono rezidencija. Tačiau dabar dvaras šaukte šaukiasi rekonstrukcijos ir istorinio įvertinimo. Vilkaviškis didžiuojasi ne tik Paežerių rūmais, bet ir Vilkaviškio centre esančiu vadinamuoju Napoleono dvaru. Nors Paežerių dvarą žino kone kiekvienas suvalkietis, tačiau jog yra dar vienas Vilkaviškio dvaras – atsakytų retas.
Kokio tiksliai amžiaus yra Vilkaviškio dvaras, sunku pasakyti. Rašytiniuose dokumentuose jis yra užfiksuotas nuo 1773 metų. Tuo laiku jis buvo žinomas kaip Mykolo Oginskio – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmono, Vilkaviškio seniūno namas. Vėliau, XIX amžiuje, jis priklausė rusų generolui.
Labiausiai dvarą išgarsino Napoleono ir jo armijos apsilankymas 1812 metais. Nuo 1926 iki 1940 metų dvare buvo įkurtas Vilkaviškio vyskupijos centras. „Kodėl buvo pasirinktas Vilkaviškis, o ne už jį didesnė Marijampolė, neaišku“, – „Mano Suvalkijai“ sako Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius Antanas Žilinskas.
Svarbu visai Suvalkiojai
Napoleono apsistojimas Vilkaviškio dvare yra itin reikšmingas ne tik šiam miestui, bet ir visam Suvalkijos kraštui. Napoleonas su 250 tūkst. prancūzų armija Suvalkijoje buvo apsistojęs 4 dienas. Manoma, kad tai buvo didžiausias kada nors dabartinėje Lietuvos teritorijoje, vienoje vietoje, buvęs kariuomenės susitelkimas.
Per tas dienas Napoleonas ne tik priiminėjo žymiausius to meto savo ir kitų šalių veikėjus, bet ir įvedė savo tvarką. Suvalkija – pirmasis Lietuvos regionas, kuriame Napoleono dėka buvo panaikinta baudžiava. Taip pat imperatorius ėmė taikyti savo civilinį kodeksą, kuris lėmė ir ekonominį viso krašto suklestėjimą. Išlaisvėję valstiečiai ne tik turtingiau gyveno, bet ir sėmėsi mokslo žinių.
Napoleonui tarnavę žmonės paliko Lietuvoje įvairų palikimą: daugybę paveikslų, kitų vertybių. Napoleono kariuomenei traukiantis Suvalkijoje liko ir žymių žmonių.
„Pasak istoriko Totoraičio, Kudirkos yra kilę iš Prancūzijos Provanso. Ir jų pavardė yra grynai prancūziška. Kudirkos iš pradžių įsikūrė rytų Prūsijoje, o vėliau atsikėlė į Šakių kraštą. Viena šaka iš Šakių persikėlė gyventi į Vilkaviškį. Taigi Napoleonui turime būti dėkingi už Vincą Kudirką“, – pasakojo A. Žilinskas.
Be Napoleono dvaro, išgarsėjo ir jo teritorijoje stovėjęs akmeninis stalas, prie kurio, prieš pradėdamas karą su Rusija, posėdžiavo Napoleonas ir jo armijos štabas. Taip pat – šimtametė liepa ir po ja buvusi akmeninė girnapusė. Ją dabar galima išvysti tik 1934 metais darytoje fotografijoje. O akmeninis stalas dingo.
Dvaras – avarinės būklės
A. Karoso gatvėje stovintis Napoleono dvaras yra klasicizmo stiliaus pastatas, kurio fasadas išsiskiria trikampiu frontonu ir 4 kolonomis. Didelė jo dalis yra mūrinė, o kita – medinė. Šiuo metu dviaukštis dvaras yra privatizuotas, jame gyvena 20 šeimų.
„Būtų vienas savininkas – galėtų kreiptis remontui gauti lėšų. O dabar reikia visiems savininkams priimti sprendimą, sudaryti namo komitetą. Tik tada jie gali tikėtis lėšų iš savivaldybės ar iš kitur. O kol kas namas yra darkomas, praranda savo veidą ir vertę. Sudėtinga pastatą restauruoti. Tam reikėtų iškelti visus ten gyvenančius žmones“, – teigė A. Žilinskas.
Vis dėlto aktyvūs vilkaviškiečiai susibūrė į iniciatyvinę grupę. Jos pirmininkas Petras Žilionis ir paminklotvarkininkas Vytautas Lekešius planuoja ne tik restauruoti Vilkaviškio dvarą, bet ir paversti jį muziejumi. O 2012 metais ketina surengti 200 metų prancūzų armijos žygio minėjimą.
„Pirmas žingsnis jau žengtas. Savivaldybė skyrė lėšų, už kurias bus restauruota dvaro priekinė dalis – frontonas su kolonomis“, – pasakojo A. Žilinskas.
Po to planuojama sutvarkyti aikštę prie dvaro, kur stovėjo Napoleono stalas ir girnapusė, taip pat tą vietą, kur auga trijų kamienų liepa. Iniciatyvinė grupė nusprendė, jog reikia atstatyti Napoleono akmenį ir pastatyti paminklinį ženklą, nurodant Napoleono sustojimo toje vietovėje reikšmę. Be to, vilkaviškiečiai bendradarbiauja su M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondu, kuris prie dvaro jau surengė du koncertus.
„Šiuo metu dvaras yra avarinės būklės, jis nėra paskelbtas valstybės kultūros paminklu. Taigi ir nefinansuojamas valstybės. Tai nesuprantama. Buvo atvykę prancūzai, sakė, jog turime tokį unikalų kraštą. Teigė, jog ir kiti prancūzai čia mielai lankytųsi, jei dar šalia kur būtų prancūziškų valgių restoranėlis“, – kalbėjo Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius.